Aušra Žvinakevičiūtė
Ne vienas Alytaus taksistas, paklaustas, kur rasti gerą tatuiruočių meistrą, nurodytų Saulių Laukaitį. Nors pretenzijų vadintis meistru kone kiekvienas tatuiruotes darantis mūsų tėvynainis, retas iš jų yra pasiekęs tokį šio meno lygį, kaip "Geltono Tigro" studijos šeimininkas. Saulius savo didžiausiu laimėjimu laiko tai, kad jam jau nebereikia reklamos: patenkinti klientai pas jį grįžta patys ir atsiveda savo draugus, garsas apie puikiai tattoo įvaldžiusį alytiškį pasiekia didžiuosius ir mažesnius Lietuvos miestus. Tiesa, Saulius yra pelnęs ir kitokį pripažinimą: 2000 metais buvo įvertintas III tarptautinio Vilniaus tatuiruočių meno festivalio diplomu už geriausią spalvotą tatuiruotę.
Pastaruosius dvejus metus devynis mėnesius pertraukomis dirbęs keliose Paryžiaus tatuiruočių studijose greta pripažintų tenykščių meistrų, Saulius pagarsėjo kaip labai profesionalus, kruopštus meistras. Iš Prancūzijos jis pasivežė garsios tattoo įrangą gaminančios "Jet France Company" aparatūros ir tik per plauką netapo šios prestižinės kompanijos nuolatiniu darbuotoju. Viskas jau buvo suderėta, tačiau įsidarbinti paskutiniu momentu sutrukdė apmaudi aplinkybė: kompanijos vadovai nusprendė, kad bus Sauliui, nemokančiam prancūzų kalbos, nors gerai kalbančiam angliškai, bus keblu dirbti su klientais. Jeigu ateis klientas prancūzas, nemokantis anglų kalbos - kaip jiedu bendraus? Iš Prancūzijos Saulius parsivežė ir "Jet France Company" diplomą, liudijantį, jog jis yra ne tik tattoo, bet permanentinio makiažo specialistas.
Tačiau alytiškis tattoo meistras neišsižada ketinimo ateityje darbuotis plačiuose tarptautiniuose vandenyse. Viena iš didžiausių 35 metų vyriškio svajonių - tapus finansiškai stipresniu, įsigyti treilerį, įsirengti jame tattoo studija ant ratų ir dirbant keliauti po pasaulį. Saulius mano, kad realizavęs šį sumanymą, ir Lietuvoje, Palangoje, Klaipėdoje padirbėjęs per vasaros sezoną, galėtų užsidirbti tiek, kad žiemą galėtų atsidėti maloniam kūrybiniam darbui.
Pirmosios tatuiruotės - ant greipfruto žievės
Tapti tatuiruočių meistru alytiškis apsisprendė prieš penkerius metus. Tokią mintį "pakišo" buvęs suolo draugas, prisiminęs, kad Saulius nuo pat vaikystės puikiai piešia. Draugas sutiko finansuoti šio verslo pradžią, nupirko nepigią tatuiravimo aparatūrą. O mokytis šio amato ar meno (kaip kas tattoo vertina) Saulius nuvažiavo į Kauną pas vieną iš geriausių šalyje meistrų Arvydą Auškelį. Prisipažįsta - pradžia buvo nelengva, vien įpratinti ranką tvirtai laikyti tatuiravimo įrankį, o tuo labiau - labai tiksliai piešti, nepaisant geroko jo svorio ir vibracijos, atsiėjo nemažai pastangų. Beje, ir mokslas kainavo nepigiai. Iš pradžių daryti tatuiruotes Saulius mokėsi ne ant žmogaus odos, o ant greipfruto žievės. Paskui jis susirado savanorį, sutikusį, kad jam tatuiruotę padarytų naujai "iškeptas" meistras. Tas pirmasis darbas pavyko puikiai, klientas liko patenkintas, o pirmoji tatuiruotė ir dabar atrodo gerai. Pirmasis klientas šiandien yra žmogus, kurį Saulius tatuiruotėmis išpuošė daugiausiai: jo išmarginta visa nugara, trys didelės tatuiruotės padarytos ant rankos ir krūtinės. Tačiau pats verslas Sauliui iš pradžių ėjosi sunkiai. Brangiai kainavo meistro centre išsinuomotos patalpos. Draugas, nupirkęs įrangą, pamatęs, jog ji neatsiperka, ją atsiėmė. Pirmą kartą išvykęs į Prancūziją Saulius ten per kelis mėnesius užsidirbo tiek, kad įsigijo visą reikalingą tatuiravimo bei modernią įrankių sterilizavimo įrangą.
Prancūzijoje daug nekokybiškų tattoo
Daugeliui klientų prancūzų labai patiko itin kruopštus, preciziškas Sauliaus darbas. Šioje šalyje meistras regėjo daug nekokybiškų, prastai atliktų tatuiruočių, nors kai kurios iš jų buvo padarytos tenai pripažintų meistrų. O toks kūno gražinimo būdas Prancūzijoje labai brangus: mažą degtukų dydžio tattoo, Sauliaus padaryta čia, Alytuje, kainuoja apie 50 litų, Prancūzijoje už tokią pačią imama 200 eurų. Dalis klientų iš Vilniaus į Alytų pas Saulių važiuoja ne tik dėl gero, profesionalaus jo darbo, bet ir dėl kainų skirtumo. Žmogui, netgi įskaičiavus kelionės pirmyn-atgal išlaidas, čia tatuiruotis yra pigiau negu sostinėje. Net ir anksčiau, kai dirbo daug primityvesnėmis sąlygomis, Sauliaus praktikoje nebuvo atvejų, kad klientai būtų skundęsi supūliavusiomis tatuiruotomis vietomis, alerginėmis reakcijomis. Saulius sako, kad priklausomai nuo organizmo savybių, padaryta tattoo užgyja per 3 dienas - pusantros savaitės. Sėkmingai ir be komplikacijų, jeigu klientas gydosi taip, kaip nurodo meistras. Dabar apsirūpinęs šiuolaikinėmis sterilizavimo priemonėmis (naudoti įrankiai plaunami ultragarsu - tik taip pašalinamos smulkiausios dažų dalelės, sterilizuojami UV spinduliais ir aukštesne nei 180 laipsnių Celsijaus temperatūra ir pan.), jis yra dar tikresnis dėl klientų saugumo. Beje, kartais meistrą nustebina, kaip savęs netausoja, sveikatos nepaiso kai kurie klientai: jam yra tekę žmogų, tą pačią dieną , kai jam buvo padaryta tatuiruotė, sutikti besimaudantį ežere ar besikaitinantį saulėje...
Susiduria su neigiamu požiūriu į savo profesiją
Slenkant amžiaus tattoo daugybę kartų keitė prasmę, praktinę bei simbolinę paskirtį (išsamiau apie tatuiruočių meno istoriją galite pasiskaityti Sauliaus tinklalapyje www.geltonastigras.tik.lt). Nors šiandien tokia kūno puošyba, o neretai ir - simbolinis tam tikros priklausomybės ženklinimas dar vertinama labai prieštaringai, dabar tattoo tapo ir vienu iš jaunimo klubinės mados atributų. Pasak Sauliaus pastaraisiais metais, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, tattoo mada pasiekė populiarumo apogėjų. Tačiau mūsuose dar labai gyvos ir neigiamos nuostatos tattoo atžvilgiu, todėl mažiau pažįstamose draugijose Saulius nelinkęs atskleisti savo profesijos. Jeigu mato, kad kas nors iš naujųjų pažįstamų domisi tattoo, įteikia savo vizitinę kortelę. Į Sauliaus amatą nelabai palankiai žiūri ir jo giminaičiai, tačiau, kaip supratau, mėgstantis savo darbą ir siekiantis tobulumo pasirinktoje srityje Saulius tone labai paiso. Tėtės veikla domisi ir trylikametis sūnus Marius, taip pat puikiai piešiantis. Ar jis neprašąs tėčio padaryti tatuiruotę? Saulius yra pasakęs sūnui: jeigu jis, sulaukęs pilnametytės, apsispręs, kad to nori, tuomet ir padarys.
Iš Lenino galvos - rožė
Į Saulių kreipiasi įvairaus amžiaus, socialinio sluoksnio, įvairių profesijų klientai. Vyriausiam buvo 76-eri. Vyriškiui dar 1945 metais ant krūtinės buvo ištatuiruota Lenino galva. Šią, beje, neblogai išsilaikiusią tatuiruotes kliento pageidavimu Saulius perdarė į rožės žiedą. Nors paprastai meistras nesiteirauja klientų amžiaus, pamatęs labai jaunus klientus būtinai pasidomi, ar jie gavo tėvų sutikimą. Jeigu su gimdytojais šis reikalas buvo suderintas, tėvai davė pinigų madingajam aksesuarui, viskas gerai. Jauniausios klientės, berods, buvo 14-15 metų. Vienas tėvas iš Birštono pats atvežė savo sūnų, kylančią muzikos žvaigždę, supratęs, kad vaikinas vis tiek pasidarys tatuiruotę. Tad vyriškis norėjo būti tikras, kad sūnui kūną "išgraviruos" tikrai geras meistras. Tatuiruotėms klientai paprastai renkasi įprastas kūno vietas: mentę, petį, žastą, koją, nugarą. Vaikinai neretai - krūtinę, merginos kartais nori piešiniu papuošti stuburo sritį netoli sėdmenų. Sauliui dar neteko tatuiruoti skutos galvos, mano, kad tattoo darymas šioje vietoje gali būti skausmingesnis. O dirbdamas Prancūzijoje meistras tatuiruodavo ir kur kas intymesnes kūno vietas, teko gražinti ir vieną prostitutę.
Didžiulė autorinių darbų kolekcija
Paprastai piešinį, kuris bus ištatuiruotas ant kūno, renkasi pats klientas. Retais atvejais žmonės pasitiki meistro estetine samprata, tačiau Sauliui priimtiniau nebūti atsakingam už tai, ką įamžins ant kliento kūno. Lietuviai gana dažnai renkasi agresyvius piešinius, tad gausioje Sauliaus autorinių darbų kolekcijoje rastume ne vieną Boscho, Gojos stilistikos fantasmagorinį siužetą. Prancūzai labiau mėgsta švelnesniu, romantiškus, mielus piešinukus. O ne vienam klientui bene optimaliausias variantas būtų tribalas - nedidelis juodas ornamentas, nenusakantis asmenybės būdo, temperamento ar priklausomybės kokiais nors "semantinei" grupei. Piešinius klientai renkasi iš katalogų, neretai pageidauja ir autorinių Sauliaus darbų. Iš viso meistras yra atlikęs per 1000 tattoo, iš jų didelė dalis - jo kūrybinių darbą. Jis turėjo pasidaręs visą autorinių piešinių katalogą, kurį, deja, kažkas nukniaukė. Gana nemažą jo piešinių galeriją galima pamatyti minėtame tinklalapyje. O štai artimiausiomis dienomis Saulius ant vieno itin stambaus (kūno sudėjimo prasme) alytiškio verslininko žasto ruošiasi įamžinti nemažų gabaritų savo piešinį - Šv.Jurgį, smeigiantį slibiną... Saulius pastebėjo vieną įdomią tendenciją: kai tattoo pasidaro mergina, paskui ji prikalbina ir atsiveda savo vaikiną. Gal vyriškoji giminė moteris siunčia į "žvalgybą", abejodami, ar iškęs tatuiravimo skausmą. Žinia, vyrai mažiau kantrūs nei dailiosios lyties atstovės. Beje, apie skausmą. Jo jutimas yra labai individualus dalykas, tačiau ne vienas Sauliaus klientas, pajutęs pirmuosius "procedūros" malonumui, prisipažįsta tikėjęsis blogesnio. Vieni tatuiravimo skausmą apibūdina kaip lėtą skustuvo slydimą odą, kiti kaip brėžimą buką adata ir pan.
Nuovargį nuplauna tekantis vanduo
Kruopštų, precizišką, daug fizinės ištvermės ir dėmesio koncentracijos reikalaujantį tattoo meistro darbą Saulius prilyginą chirurgo darbui. Dabar Saulius jau riboja tattoo seanso trukmę, stengiasi nedirbti ilgiau kaip 4 valandas (galime paminėti, kad darydamas diplomu tattoo festivalyje įvertintą didelę spalvotą tatuiruotę, jis triūsė per 40 valandų). Ne tik dėl to, kad pavargsta klientas - po nepaprastai įtempto darbo didžiulį nuovargį ir fizinį diskomfortą jaučią pats meistras. Tad reikia labiau patausoti sveikatą. Labai atsidavęs savo profesijai, Saulius turi nemažai pomėgių, kurie jam yra fizinės ir dvasinės atgaivos šaltiniai. Jis mėgsta pasišokti klubuose, pabendrauti su baikeriais. Tattoo meistro interesų ratas užkliudo parapsichologiją, filosofiją, senovės istoriją, gerą literatūrą, jis gali ištisas valandas svaigti įsijungęs "Discovery" kanalą. Labai domisi kompiuteriais, jų teikiamomis galimybėmis, anksčiau keliose firmose yra dirbęs kaip kompiuteriu projektuojantis dizaineris. Dabar nebeturi automobilio, tačiau netolimoms kelionėms puikiausia išsiverčia su dviračiu. Dievina įvairiausią muziką - nuo simfonijos iki paties sunkiausio roko, negali klausytis tik lietuviško popso. Namuose "augina" neįtikėtinai įstabių gamtos kūrinių - fantastiškų formų ir spalvų akmenukų - kolekciją. Dar viena Sauliaus "pasija" - fotografija. Tik ne "muiline" ir ne saldžių, banalių peizažų. Jis mėgsta užfiksuoti tokias, vietas, tokius gamtos stebuklus, kad patikėtum, jog tai yra Lietuvoje Gerai pailsi, išsikrauna (galima sakyti ir kitaip - pasikrauna) ne tik dūkdamas savose kompanijose, klubuose, tokiose šauniose šventėse, kaip neseniai Alytuje vykęs "Bike Show". Kai trokšta vienumos ir panašios į meditacinę būsenos, traukia žvejoti. Sako, kad jį dažnai galim sutikti panemunėje, po Alytaus tiltu. Nuovargį geriausia nuplauna tekantis vanduo...
Ne vienas Alytaus taksistas, paklaustas, kur rasti gerą tatuiruočių meistrą, nurodytų Saulių Laukaitį. Nors pretenzijų vadintis meistru kone kiekvienas tatuiruotes darantis mūsų tėvynainis, retas iš jų yra pasiekęs tokį šio meno lygį, kaip "Geltono Tigro" studijos šeimininkas. Saulius savo didžiausiu laimėjimu laiko tai, kad jam jau nebereikia reklamos: patenkinti klientai pas jį grįžta patys ir atsiveda savo draugus, garsas apie puikiai tattoo įvaldžiusį alytiškį pasiekia didžiuosius ir mažesnius Lietuvos miestus. Tiesa, Saulius yra pelnęs ir kitokį pripažinimą: 2000 metais buvo įvertintas III tarptautinio Vilniaus tatuiruočių meno festivalio diplomu už geriausią spalvotą tatuiruotę.
Pastaruosius dvejus metus devynis mėnesius pertraukomis dirbęs keliose Paryžiaus tatuiruočių studijose greta pripažintų tenykščių meistrų, Saulius pagarsėjo kaip labai profesionalus, kruopštus meistras. Iš Prancūzijos jis pasivežė garsios tattoo įrangą gaminančios "Jet France Company" aparatūros ir tik per plauką netapo šios prestižinės kompanijos nuolatiniu darbuotoju. Viskas jau buvo suderėta, tačiau įsidarbinti paskutiniu momentu sutrukdė apmaudi aplinkybė: kompanijos vadovai nusprendė, kad bus Sauliui, nemokančiam prancūzų kalbos, nors gerai kalbančiam angliškai, bus keblu dirbti su klientais. Jeigu ateis klientas prancūzas, nemokantis anglų kalbos - kaip jiedu bendraus? Iš Prancūzijos Saulius parsivežė ir "Jet France Company" diplomą, liudijantį, jog jis yra ne tik tattoo, bet permanentinio makiažo specialistas.
Tačiau alytiškis tattoo meistras neišsižada ketinimo ateityje darbuotis plačiuose tarptautiniuose vandenyse. Viena iš didžiausių 35 metų vyriškio svajonių - tapus finansiškai stipresniu, įsigyti treilerį, įsirengti jame tattoo studija ant ratų ir dirbant keliauti po pasaulį. Saulius mano, kad realizavęs šį sumanymą, ir Lietuvoje, Palangoje, Klaipėdoje padirbėjęs per vasaros sezoną, galėtų užsidirbti tiek, kad žiemą galėtų atsidėti maloniam kūrybiniam darbui.
Pirmosios tatuiruotės - ant greipfruto žievės
Tapti tatuiruočių meistru alytiškis apsisprendė prieš penkerius metus. Tokią mintį "pakišo" buvęs suolo draugas, prisiminęs, kad Saulius nuo pat vaikystės puikiai piešia. Draugas sutiko finansuoti šio verslo pradžią, nupirko nepigią tatuiravimo aparatūrą. O mokytis šio amato ar meno (kaip kas tattoo vertina) Saulius nuvažiavo į Kauną pas vieną iš geriausių šalyje meistrų Arvydą Auškelį. Prisipažįsta - pradžia buvo nelengva, vien įpratinti ranką tvirtai laikyti tatuiravimo įrankį, o tuo labiau - labai tiksliai piešti, nepaisant geroko jo svorio ir vibracijos, atsiėjo nemažai pastangų. Beje, ir mokslas kainavo nepigiai. Iš pradžių daryti tatuiruotes Saulius mokėsi ne ant žmogaus odos, o ant greipfruto žievės. Paskui jis susirado savanorį, sutikusį, kad jam tatuiruotę padarytų naujai "iškeptas" meistras. Tas pirmasis darbas pavyko puikiai, klientas liko patenkintas, o pirmoji tatuiruotė ir dabar atrodo gerai. Pirmasis klientas šiandien yra žmogus, kurį Saulius tatuiruotėmis išpuošė daugiausiai: jo išmarginta visa nugara, trys didelės tatuiruotės padarytos ant rankos ir krūtinės. Tačiau pats verslas Sauliui iš pradžių ėjosi sunkiai. Brangiai kainavo meistro centre išsinuomotos patalpos. Draugas, nupirkęs įrangą, pamatęs, jog ji neatsiperka, ją atsiėmė. Pirmą kartą išvykęs į Prancūziją Saulius ten per kelis mėnesius užsidirbo tiek, kad įsigijo visą reikalingą tatuiravimo bei modernią įrankių sterilizavimo įrangą.
Prancūzijoje daug nekokybiškų tattoo
Daugeliui klientų prancūzų labai patiko itin kruopštus, preciziškas Sauliaus darbas. Šioje šalyje meistras regėjo daug nekokybiškų, prastai atliktų tatuiruočių, nors kai kurios iš jų buvo padarytos tenai pripažintų meistrų. O toks kūno gražinimo būdas Prancūzijoje labai brangus: mažą degtukų dydžio tattoo, Sauliaus padaryta čia, Alytuje, kainuoja apie 50 litų, Prancūzijoje už tokią pačią imama 200 eurų. Dalis klientų iš Vilniaus į Alytų pas Saulių važiuoja ne tik dėl gero, profesionalaus jo darbo, bet ir dėl kainų skirtumo. Žmogui, netgi įskaičiavus kelionės pirmyn-atgal išlaidas, čia tatuiruotis yra pigiau negu sostinėje. Net ir anksčiau, kai dirbo daug primityvesnėmis sąlygomis, Sauliaus praktikoje nebuvo atvejų, kad klientai būtų skundęsi supūliavusiomis tatuiruotomis vietomis, alerginėmis reakcijomis. Saulius sako, kad priklausomai nuo organizmo savybių, padaryta tattoo užgyja per 3 dienas - pusantros savaitės. Sėkmingai ir be komplikacijų, jeigu klientas gydosi taip, kaip nurodo meistras. Dabar apsirūpinęs šiuolaikinėmis sterilizavimo priemonėmis (naudoti įrankiai plaunami ultragarsu - tik taip pašalinamos smulkiausios dažų dalelės, sterilizuojami UV spinduliais ir aukštesne nei 180 laipsnių Celsijaus temperatūra ir pan.), jis yra dar tikresnis dėl klientų saugumo. Beje, kartais meistrą nustebina, kaip savęs netausoja, sveikatos nepaiso kai kurie klientai: jam yra tekę žmogų, tą pačią dieną , kai jam buvo padaryta tatuiruotė, sutikti besimaudantį ežere ar besikaitinantį saulėje...
Susiduria su neigiamu požiūriu į savo profesiją
Slenkant amžiaus tattoo daugybę kartų keitė prasmę, praktinę bei simbolinę paskirtį (išsamiau apie tatuiruočių meno istoriją galite pasiskaityti Sauliaus tinklalapyje www.geltonastigras.tik.lt). Nors šiandien tokia kūno puošyba, o neretai ir - simbolinis tam tikros priklausomybės ženklinimas dar vertinama labai prieštaringai, dabar tattoo tapo ir vienu iš jaunimo klubinės mados atributų. Pasak Sauliaus pastaraisiais metais, Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, tattoo mada pasiekė populiarumo apogėjų. Tačiau mūsuose dar labai gyvos ir neigiamos nuostatos tattoo atžvilgiu, todėl mažiau pažįstamose draugijose Saulius nelinkęs atskleisti savo profesijos. Jeigu mato, kad kas nors iš naujųjų pažįstamų domisi tattoo, įteikia savo vizitinę kortelę. Į Sauliaus amatą nelabai palankiai žiūri ir jo giminaičiai, tačiau, kaip supratau, mėgstantis savo darbą ir siekiantis tobulumo pasirinktoje srityje Saulius tone labai paiso. Tėtės veikla domisi ir trylikametis sūnus Marius, taip pat puikiai piešiantis. Ar jis neprašąs tėčio padaryti tatuiruotę? Saulius yra pasakęs sūnui: jeigu jis, sulaukęs pilnametytės, apsispręs, kad to nori, tuomet ir padarys.
Iš Lenino galvos - rožė
Į Saulių kreipiasi įvairaus amžiaus, socialinio sluoksnio, įvairių profesijų klientai. Vyriausiam buvo 76-eri. Vyriškiui dar 1945 metais ant krūtinės buvo ištatuiruota Lenino galva. Šią, beje, neblogai išsilaikiusią tatuiruotes kliento pageidavimu Saulius perdarė į rožės žiedą. Nors paprastai meistras nesiteirauja klientų amžiaus, pamatęs labai jaunus klientus būtinai pasidomi, ar jie gavo tėvų sutikimą. Jeigu su gimdytojais šis reikalas buvo suderintas, tėvai davė pinigų madingajam aksesuarui, viskas gerai. Jauniausios klientės, berods, buvo 14-15 metų. Vienas tėvas iš Birštono pats atvežė savo sūnų, kylančią muzikos žvaigždę, supratęs, kad vaikinas vis tiek pasidarys tatuiruotę. Tad vyriškis norėjo būti tikras, kad sūnui kūną "išgraviruos" tikrai geras meistras. Tatuiruotėms klientai paprastai renkasi įprastas kūno vietas: mentę, petį, žastą, koją, nugarą. Vaikinai neretai - krūtinę, merginos kartais nori piešiniu papuošti stuburo sritį netoli sėdmenų. Sauliui dar neteko tatuiruoti skutos galvos, mano, kad tattoo darymas šioje vietoje gali būti skausmingesnis. O dirbdamas Prancūzijoje meistras tatuiruodavo ir kur kas intymesnes kūno vietas, teko gražinti ir vieną prostitutę.
Didžiulė autorinių darbų kolekcija
Paprastai piešinį, kuris bus ištatuiruotas ant kūno, renkasi pats klientas. Retais atvejais žmonės pasitiki meistro estetine samprata, tačiau Sauliui priimtiniau nebūti atsakingam už tai, ką įamžins ant kliento kūno. Lietuviai gana dažnai renkasi agresyvius piešinius, tad gausioje Sauliaus autorinių darbų kolekcijoje rastume ne vieną Boscho, Gojos stilistikos fantasmagorinį siužetą. Prancūzai labiau mėgsta švelnesniu, romantiškus, mielus piešinukus. O ne vienam klientui bene optimaliausias variantas būtų tribalas - nedidelis juodas ornamentas, nenusakantis asmenybės būdo, temperamento ar priklausomybės kokiais nors "semantinei" grupei. Piešinius klientai renkasi iš katalogų, neretai pageidauja ir autorinių Sauliaus darbų. Iš viso meistras yra atlikęs per 1000 tattoo, iš jų didelė dalis - jo kūrybinių darbą. Jis turėjo pasidaręs visą autorinių piešinių katalogą, kurį, deja, kažkas nukniaukė. Gana nemažą jo piešinių galeriją galima pamatyti minėtame tinklalapyje. O štai artimiausiomis dienomis Saulius ant vieno itin stambaus (kūno sudėjimo prasme) alytiškio verslininko žasto ruošiasi įamžinti nemažų gabaritų savo piešinį - Šv.Jurgį, smeigiantį slibiną... Saulius pastebėjo vieną įdomią tendenciją: kai tattoo pasidaro mergina, paskui ji prikalbina ir atsiveda savo vaikiną. Gal vyriškoji giminė moteris siunčia į "žvalgybą", abejodami, ar iškęs tatuiravimo skausmą. Žinia, vyrai mažiau kantrūs nei dailiosios lyties atstovės. Beje, apie skausmą. Jo jutimas yra labai individualus dalykas, tačiau ne vienas Sauliaus klientas, pajutęs pirmuosius "procedūros" malonumui, prisipažįsta tikėjęsis blogesnio. Vieni tatuiravimo skausmą apibūdina kaip lėtą skustuvo slydimą odą, kiti kaip brėžimą buką adata ir pan.
Nuovargį nuplauna tekantis vanduo
Kruopštų, precizišką, daug fizinės ištvermės ir dėmesio koncentracijos reikalaujantį tattoo meistro darbą Saulius prilyginą chirurgo darbui. Dabar Saulius jau riboja tattoo seanso trukmę, stengiasi nedirbti ilgiau kaip 4 valandas (galime paminėti, kad darydamas diplomu tattoo festivalyje įvertintą didelę spalvotą tatuiruotę, jis triūsė per 40 valandų). Ne tik dėl to, kad pavargsta klientas - po nepaprastai įtempto darbo didžiulį nuovargį ir fizinį diskomfortą jaučią pats meistras. Tad reikia labiau patausoti sveikatą. Labai atsidavęs savo profesijai, Saulius turi nemažai pomėgių, kurie jam yra fizinės ir dvasinės atgaivos šaltiniai. Jis mėgsta pasišokti klubuose, pabendrauti su baikeriais. Tattoo meistro interesų ratas užkliudo parapsichologiją, filosofiją, senovės istoriją, gerą literatūrą, jis gali ištisas valandas svaigti įsijungęs "Discovery" kanalą. Labai domisi kompiuteriais, jų teikiamomis galimybėmis, anksčiau keliose firmose yra dirbęs kaip kompiuteriu projektuojantis dizaineris. Dabar nebeturi automobilio, tačiau netolimoms kelionėms puikiausia išsiverčia su dviračiu. Dievina įvairiausią muziką - nuo simfonijos iki paties sunkiausio roko, negali klausytis tik lietuviško popso. Namuose "augina" neįtikėtinai įstabių gamtos kūrinių - fantastiškų formų ir spalvų akmenukų - kolekciją. Dar viena Sauliaus "pasija" - fotografija. Tik ne "muiline" ir ne saldžių, banalių peizažų. Jis mėgsta užfiksuoti tokias, vietas, tokius gamtos stebuklus, kad patikėtum, jog tai yra Lietuvoje Gerai pailsi, išsikrauna (galima sakyti ir kitaip - pasikrauna) ne tik dūkdamas savose kompanijose, klubuose, tokiose šauniose šventėse, kaip neseniai Alytuje vykęs "Bike Show". Kai trokšta vienumos ir panašios į meditacinę būsenos, traukia žvejoti. Sako, kad jį dažnai galim sutikti panemunėje, po Alytaus tiltu. Nuovargį geriausia nuplauna tekantis vanduo...